Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 803 tūkst. – tai sudaro apie 22 proc. gyventojų 1990 m. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 310 tūkst., o dėl emigracijos – 416 tūkst.
Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius šešerius metus pastebima atvirkštinė tendencija – į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2025-09-01
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 846 tūkst. gyventojų, o atvyko apie 635 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2025-09-01
Imigracija – atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus.
Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų. 2024 m., remiantis Migracijos departamento duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė apie 37 proc., o užsieniečiai – 63 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2025-09-01
Neto tarptautinė migracija – imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto tarptautinė migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Airijos, Švedijos, Vokietijos.
Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos, neto tarptautinė migracija – neigiama. 2022 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia teigiama neto tarptautinė migracija (72 tūkst.). 2024 m. neto tarptautinės migracijos skaičius sumažėjo, tačiau išliko teigiamas ir siekė 23 tūkst.
Bendrasis neto tarptautinės migracijos rodiklis – per metus imigravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumo ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 1 tūkst. gyventojų. 2024 m. Lietuvos bendrasis neto tarptautinės migracijos rodiklis sudarė 8.
Grafike pateikiamas neto tarptautinės migracijos rodiklis.
Grafike pateikiama neto migracija – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 174 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2024 m. 86 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams.
Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2024 m. – 90 asmenų).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2025-09-01
2019-2024 m. laikotarpyje vidutiniškai 134 asmenys per metus įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.