Migracijos tendencijos
(1/)
(1/8)
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 836 tūkst. – tai 1990 m. sudarė apie 23 proc. šalies gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 264 tūkst., o dėl emigracijos – 587 tūkst.
Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius ketverius metus pastebima atvirkštinė tendencija - į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius ketverius metus pastebima atvirkštinė tendencija - į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2022-09-10
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remianti Valstybės duomenų agentūros statistika, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 744 tūkst. gyventojų, o atvyko 438 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus.
Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų.
2022 m., remiantis prieinamais duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė tik 15 proc., o užsieniečiai – net 85 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.
Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų.
2022 m., remiantis prieinamais duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė tik 15 proc., o užsieniečiai – net 85 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos.
Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. 2022 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia teigiama neto migracija.
Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. 2022 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia teigiama neto migracija.
Šalitinis: Eurostatas. Atnaujinta: 2023-09-10
Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2022 m. Lietuvoje gyveno apie 170 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2022 m. 86 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
2022 m. Lietuvoje gyveno apie 170 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2022 m. 86 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams.
Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2022 m. – 126 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2022 m. – 126 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
2018-2022 m. laikotarpyje vidutiniškai 171 asmuo per metus įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
2022 m. 70,8 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 35,7 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2022 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2022 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė, tačiau nuo 2020 m. jos populiarumas vis mažėja.
2022 m. 20 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir į Baltarusiją išvyko po 12 proc. visų emigravusiųjų. Kitos populiarios emigracijos kryptys išliko Norvegija ir Vokietija.
2022 m. 20 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir į Baltarusiją išvyko po 12 proc. visų emigravusiųjų. Kitos populiarios emigracijos kryptys išliko Norvegija ir Vokietija.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Norvegijoje (11 proc.) ir Airijoje (10 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Vaikų migracija yra 3-18 metų amžiaus asmenų judėjimas valstybės sienose arba už jų ribų, su tėvais ar teisėtais globėjais arba be jų, į kitą šalį ar regioną. Nepilnamečių motyvacija emigruoti yra tokia pat įvairi kaip ir suaugusiųjų. Ji apima ekonomines priežastis, geresnio išsilavinimo siekius, norą rasti geresnes galimybes ir t. t.
Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičiaus stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. Nuo 2021 m. emigravusių vaikų skaičius išaugo 643 atvejais.
2017-2022 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.
Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičiaus stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. Nuo 2021 m. emigravusių vaikų skaičius išaugo 643 atvejais.
2017-2022 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2023-09-10
2022 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 701,19 mln. eurų ir prilygo 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto krašto apsaugai buvo skirta 1,65 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 1,53 mlrd. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2023-09-10
Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2022 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė tik 15 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė net 84 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 75 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2022 m. atvyko daugiausia imigrantų.
Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2022 m. atvyko daugiausia imigrantų.
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2022 m. 40 proc. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (28 proc.) – iš Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva.
Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius.
2022 m. 56 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 27,9 proc. teigė neturintys noro grįžti. 5,1 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.
Lyginant šiuos rodiklius su 2016-2021 m. laikotarpio statistika, pastebimas grįžtamosios migracijos srauto mažėjimas.
2016-2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis skaičius sumažėjo iki 72,1 proc.
Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius.
2022 m. 56 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 27,9 proc. teigė neturintys noro grįžti. 5,1 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.
Lyginant šiuos rodiklius su 2016-2021 m. laikotarpio statistika, pastebimas grįžtamosios migracijos srauto mažėjimas.
2016-2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis skaičius sumažėjo iki 72,1 proc.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Pagrindinėmis priežastimis, skatinančiomis grįžimą į Lietuvą, migrantai dažniausiai įvardina Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus (2022 m. – 62,7 proc.), tai, kad jie niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje (2022 m. – 27,8 proc.) ir norą dirbti bei kurti Lietuvai (2022 m. – 21,3 proc.).
Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2022 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 10,2 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.
Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2022 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 10,2 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2022 m. Lietuvoje gyveno daugmaž 188 tūkst. užsieniečių.
Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 10 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 86 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 4 proc.
Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 10 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 86 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 4 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą.
2022 m. daugiausia leidimų buvo išduota kitais (51 proc.) pagrindais, dėl darbo (40 proc.), šeimos susijungimo (6 proc.) ir mokymosi (3 proc.). Palyginus su 2021 m., darbo pagrindu atvykstančių migrantų skaičius praėjusiais metais išaugo 31 proc.
2022 m. daugiausia leidimų buvo išduota kitais (51 proc.) pagrindais, dėl darbo (40 proc.), šeimos susijungimo (6 proc.) ir mokymosi (3 proc.). Palyginus su 2021 m., darbo pagrindu atvykstančių migrantų skaičius praėjusiais metais išaugo 31 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
2022 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (50 proc.), Baltarusijos (26 proc.) ir Rusijos (8 proc.) piliečiai.
Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Filipinų, Indijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Uzbekistano. Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių – Burundžio, Butano, Vanuatu ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Filipinų, Indijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Uzbekistano. Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių – Burundžio, Butano, Vanuatu ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. sudarytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2022 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 53 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 45 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
2022 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 53 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 45 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2023-09-10
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis migrantams suteiktais leidimais dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2022 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje.
Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir mūrininko profesijos.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
- sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas Užimtumo tarnybos. 2022 m. sąraše buvo 163 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, betonuotojas ir pan.).
- sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2022 m. šiame sąraše buvo 67 profesijos (pvz., programinės įrangos testuotojai, programinės įrangos kūrėjai, grafikos dizaineriai ir pan.).
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2022 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje.
Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir mūrininko profesijos.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
- sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas Užimtumo tarnybos. 2022 m. sąraše buvo 163 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, betonuotojas ir pan.).
- sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2022 m. šiame sąraše buvo 67 profesijos (pvz., programinės įrangos testuotojai, programinės įrangos kūrėjai, grafikos dizaineriai ir pan.).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2023-09-10
Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.
Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2022 m. Užimtumo tarnyba priėmė daugiausiai sprendimų dėl Baltarusiijos piliečių (46 proc.) atitikties LR darbo rinkos poreikiams. Daug sprendimų taip pat priimta dėl užsieniečių iš Ukrainos (36 proc.) ir Rusijos (4 proc.).
Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2022 m. Užimtumo tarnyba priėmė daugiausiai sprendimų dėl Baltarusiijos piliečių (46 proc.) atitikties LR darbo rinkos poreikiams. Daug sprendimų taip pat priimta dėl užsieniečių iš Ukrainos (36 proc.) ir Rusijos (4 proc.).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2023-09-10
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2019-11-20
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų srautui Vyriausybės sprendimu).
2022 m. Lietuva gavo 1051 prašymą suteikti prieglobstį – tai yra keturis kartus mažiau nei 2021 m
2022 m. Lietuva gavo 1051 prašymą suteikti prieglobstį – tai yra keturis kartus mažiau nei 2021 m
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2022-09-10
2022 m. buvo pateikti 1051 prašymai suteikti prieglobstį.
Daugiausia prašymų pateikė - Baltarusijos (39,6 proc.), Rusijos (14 proc.), Irako (13 proc.), Sirijos (6,2 proc.), Tadžikistano (5,3 proc.), Afganistano (3,9 proc.) ir Nigerijos (2,4 proc.) piliečiai.
Daugiausia prašymų pateikė - Baltarusijos (39,6 proc.), Rusijos (14 proc.), Irako (13 proc.), Sirijos (6,2 proc.), Tadžikistano (5,3 proc.), Afganistano (3,9 proc.) ir Nigerijos (2,4 proc.) piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
2022 m. prieglobstis buvo suteiktas 337 asmenims: 316 – suteiktas pabėgėlio statusas, o 21 – papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Baltarusijos (61 proc.), Afganistano (10 proc.), Sirijos (7 proc.) ir Rusijos (6 proc.) piliečiams.
Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei tais pačiais metais suteikto prieglobsčio skaičius.
Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei tais pačiais metais suteikto prieglobsčio skaičius.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Lietuva 2015 m. įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2022 m. iš Maltos į Lietuvos Respubliką buvo perkelti 2 asmenys, o iš Kosovo – 22. Per septynis metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 733 migrantai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2023-09-10
Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2022 m. į Lietuvą buvo neįleisti 6172 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (50 proc.), dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (22 proc.), arba dėl to, kad neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (21 proc.).
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2022 m. į Lietuvą buvo neįleisti 6172 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (50 proc.), dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (22 proc.), arba dėl to, kad neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (21 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis viršija užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2022 m. Lietuvoje buvo 3450 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Baltarusijos, Irako, Rusijos ir Kirgizijos piliečiai.
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2022 m. Lietuvoje buvo 3450 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Baltarusijos, Irako, Rusijos ir Kirgizijos piliečiai.
Šaltinis: Valstybės duomenų agentūra. Atnaujinta: 2023-09-10
Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.
Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.
Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) teikė savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Šaltinis: IOM Lietuva. Atnaujinta: 2023-09-10
