Migracijos tendencijos (1/)
(1/8)

Migracijos tendencijos

Kiek sumažėjo Lietuva?

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 899,5 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų.

Skaityti daugiau

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 899,5 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 189,5 tūkst., o dėl emigracijos – 710 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

545 029 dėl migracijos
150 290 dėl natūralaus prieaugio
3,7 mln. (1990)
2,7 mln. (2019)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Kaip keičiasi emigracijos ir imigracijos srautai?

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 651 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 223 tūkst. asmenų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Kas imigruoja į Lietuvą?

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 grįžtantys lietuviai sudarė 57 proc. nuo visų imigrantų, o užsieniečiai – 43 proc. nuo visų imigrantų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Lietuva ES kontekste

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.

Skaityti daugiau

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos, neto migracija – neigiama. 2018 m. buvo fiksuota mažiausiai neigiama neto migracija nuo nepriklausomybės laikų.

Source: Eurostatas. Atnaujinta: 2019-11-13

Migracija pagal apskritis

Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Kiek užsieniečių gyvena apskrityse?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 58 tūkst. užsieniečių iš daugiau nei 139 valstybių. Užsieniečiai sudarė 2,08 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams, ir buvo dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. 2018 m. dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 56 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Natūralizacija ir pilietybės netekimas

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (93 proc.).

Skaityti daugiau

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (93 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,6 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (5,8 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2018 m. – 196 asmuo). Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Kam suteikta Lietuvos pilietybė?

Vidutiniškai 180 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos Federacijos, Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-13

Emigracija

Emigrantai pagal amžių

2018 m. 73.6 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų.

Skaityti daugiau

2018 m. 73.6 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių. Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2018 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-14

Į kokias valstybes išvykstama?

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė. 2018 m. 38 proc. visų emigrantų pasirinko Jungtinę Karalystę.

Skaityti daugiau

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė. 2018 m. 38 proc. visų emigrantų pasirinko Jungtinę Karalystę. Palyginus su 2017 m., kuomet į JK išvyko 47 proc. visų emigravusiųjų, JK populiarumas mažėja. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Airija ir kt.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-14

Kur gyvena daugiausia lietuvių?

Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 463 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (44 proc.), Norvegijoje (10 proc.), Vokietijoje (12 proc.) ir Airijoje (8 proc.)

Šaltinis:Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-14

Migracija ir vaikai

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį, skaičius.

Skaityti daugiau

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį, skaičius. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2019-11-14

Kiek pinigų persiunčia emigrantai?

2018 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 1174,16 mln. eurų ir prilygo 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Skaityti daugiau

2018 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 1174,16 mln. eurų ir prilygo 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta skirta 983 mln. eurų, o sveikatos apsaugai – 701 mln. eurų.

Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.

Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2019-11-14

Imigracija

Kas imigruoja į Lietuvą?

Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.).

Skaityti daugiau

Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 ši tendencija ėmė keistis. 2018 grįžtančių lietuvių dalis sudarė 57 proc., ES piliečių dalis išliko nepakitusi (3 proc.), o ne ES piliečių dalis sudarė 40 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 31 proc. visų imigrantų skaičiaus). Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių atvyko daugiausia imigrantų į Lietuvą 2018 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-19

Iš kur grįžta lietuviai?

Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2018 m. beveik pusė (46 proc.) lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-19

Užsieniečiai

Kiek užsieniečių gyvena Lietuvoje?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 58 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 31 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 57 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 12 proc.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-19

Kokiu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi (LLG)?

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą.

Skaityti daugiau

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2018 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (70 proc.), šeimos susijungimo (13 proc.) ir mokymosi (12 proc.) pagrindais. Palyginus su 2017 m., dar labiau išaugo atvykstančių darbo pagrindu procentas: 2017 m. 55 proc. atvyko darbo tikslais, o 2018 m. darbo tikslais atvyko 70 proc. užsieniečių.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-19

Kokių pilietybių užsieniečiai gyvena Lietuvoje?

2019 m. pradžioje didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (29 proc.), Rusijos Federacijos (22 proc.) ir Baltarusijos (21 proc.) piliečiai.

Skaityti daugiau

2019 m. pradžioje didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (29 proc.), Rusijos Federacijos (22 proc.) ir Baltarusijos (21 proc.) piliečiai. Auga atvykstančių iš Indijos skaičius. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Senegalo, Kamerūno, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-19

Kiek užsieniečių dirba Lietuvoje?

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas.

Skaityti daugiau

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais. 2018 m. labai išaugo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista 15,8 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 36,5 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2019-11-19

Kokios yra populiariausios užsieniečių profesijos?

Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis leidimais dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta.

Skaityti daugiau

Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis leidimais dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir/ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. 2018 m. į Lietuvą darbo tikslais atvyko daugiausia užsieniečių, turinčių profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir 2017 m. daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų. Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. Pirmasis sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas kas pusmetį Užimtumo tarnybos. 2018 m. sąraše buvo 13 profesijų (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas ir pan.). Antrasis sąrašas yra aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, jis tvirtinamas LR Vyriausybės. 2018 m. šiame sąraše buvo 49 profesijos (pvz., IT specialistai, inžinieriai, aviacijos specialistai ir pan.).

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2019-11-19

Iš kur atvyksta darbo imigrantai?

Informacija apie užsieninio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė. Ši informacija surinkta remiantis priimtais sprendimais dėl LLG ir nacionalinių D vizų darbo pagrindu. Remiantis šia informacija 2018 m. į Lietuvą daugiausia užsienio darbuotojų atvyko iš Ukrainos (57 proc.) ir Baltarusijos (34 proc.).

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2019-11-20

Prieglobstis

Prieglobstis Lietuvoje: 15 metų apžvalga

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).

Skaityti daugiau

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). 2018 m. Lietuva gavo 423 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo beveik trečdaliu mažiau nei 2017 m.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Kas kreipiasi dėl prieglobsčio?

2018 m. buvo pateikti 423 prašymai suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikė - Tadžikistano (28 proc.), Rusijos Federacijos (14 proc.), Irako (9 proc.) ir Sirijos Arabų Respublikos (8 proc.) piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Kam suteiktas prieglobstis?

2018 m. prieglobstis buvo suteiktas 154 asmenims: 136 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 18 – papildoma apsauga.

Skaityti daugiau

2018 m. prieglobstis buvo suteiktas 154 asmenims: 136 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 18 – papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Sirijos Arabų Respublikos (47 proc.), Tadžikistano (19 proc.) ir Rusijos Federacijos (15 proc.) piliečiams.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Kiek prieglobsčio prašytojų perkelta į Lietuvą?

Vyriausybė 2018 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 229 pritarė 1077 užsieniečių perkėlimui į Lietuvos Respublikos teritoriją iki 2019 m. spalio 31 d. 2018 m. iš Turkijos į Lietuvos Respubliką perkelta 18 asmenų.

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2019-11-20

Neteisėta migracija

Užsieniečių neįleidimo į Lietuvą priežastys

Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.

Skaityti daugiau

Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2018 m. į Lietuvą buvo neįleisti 5198 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (38 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (24 proc.).

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Sulaikyti neteisėti migrantai pagal pilietybę

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms.

Skaityti daugiau

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis gali būti sulaikomas tik teismo sprendimu – tuomet jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Grafike pavaizduoti asmenys pagal pilietybes, kurie 2018 m. buvo sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą buvimą.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Sprendimai dėl grąžinimo ir išsiuntimas

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.

Skaityti daugiau

Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2019-11-20

Kiek migrantų grįžo pasinaudodami TMO pagalba?

Jau daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau

Jau daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2019-11-20