Migracijos tendencijos
(1/)
(1/8)
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 808 tūkst. – tai sudaro apie 22 proc. gyventojų 1990 m. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 275 tūkst., o dėl emigracijos – 484 tūkst.
Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius penkerius metus pastebima atvirkštinė tendencija – į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius penkerius metus pastebima atvirkštinė tendencija – į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 818 tūkst. gyventojų, o atvyko apie 584 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Imigracija – atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus.
Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų. 2023 m., remiantis Migracijos departamento duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė apie 25 proc., o užsieniečiai – 75 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.
Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų. 2023 m., remiantis Migracijos departamento duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė apie 25 proc., o užsieniečiai – 75 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos.
Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje didžiausia teigiama neto migracija fiksuota 2022 m. (72 tūkst.) 2023 m. neto migracija sumažėjo, tačiau išliko teigiama ir siekė beveik 45 tūkst.
Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje didžiausia teigiama neto migracija fiksuota 2022 m. (72 tūkst.) 2023 m. neto migracija sumažėjo, tačiau išliko teigiama ir siekė beveik 45 tūkst.
Šalitinis: Eurostatas. Atnaujinta: 2023-09-10
Grafike pateikiama neto migracija – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 177 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2023 m. 88 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 177 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2023 m. 88 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams.
Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2023 m. – 55 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2023 m. – 55 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
2018-2023 m. laikotarpyje vidutiniškai 152 asmuo per metus įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
2023 m. 63,9 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 36,1 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2023 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2023 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė, tačiau nuo 2020 m. jos populiarumas vis mažėja.
2023 m. 37 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir į Norvegiją išvyko po 10 proc. visų emigravusiųjų. Kitos populiarios emigracijos kryptys išliko Baltarusija ir Vokietija.
2023 m. 37 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir į Norvegiją išvyko po 10 proc. visų emigravusiųjų. Kitos populiarios emigracijos kryptys išliko Baltarusija ir Vokietija.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Norvegijoje (11 proc.) ir Airijoje (10 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10
Vaikų migracija yra 3-18 metų amžiaus asmenų judėjimas valstybės sienose arba už jų ribų, su tėvais ar teisėtais globėjais arba be jų, į kitą šalį ar regioną. Nepilnamečių motyvacija emigruoti yra tokia pat įvairi kaip ir suaugusiųjų. Ji apima ekonomines priežastis, geresnio išsilavinimo siekius, norą rasti geresnes galimybes ir t. t.
Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičiaus stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. 2022 m. vaikų emigracijos skaičius siekė 1690, o 2023 m. – 4352.
2017-2022 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.
Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičiaus stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. 2022 m. vaikų emigracijos skaičius siekė 1690, o 2023 m. – 4352.
2017-2022 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2024-06-10
2023 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 903,26 mln. eurų ir prilygo 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto krašto apsaugai buvo skirta 1,65 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 1,53 mlrd. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2024-06-10
Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2023 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 25 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė net 74 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 40 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2023 m. atvyko daugiausia imigrantų.
Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2023 m. atvyko daugiausia imigrantų.
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2023 m. beveik 40 proc. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (28 proc.) – iš Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva.
Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius.
2023 m. 59 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 21 proc. teigė neturintys noro grįžti. 4 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis rodiklis sumažėjo iki 72,1 %. Tačiau 2023 m. respondentų, galvojančių grįžti į Lietuvą, rodiklis padidėjo iki 79%
Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius.
2023 m. 59 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 21 proc. teigė neturintys noro grįžti. 4 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis rodiklis sumažėjo iki 72,1 %. Tačiau 2023 m. respondentų, galvojančių grįžti į Lietuvą, rodiklis padidėjo iki 79%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Pagrindinėmis priežastimis, skatinančiomis grįžimą į Lietuvą, migrantai dažniausiai įvardina Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus (2023 m. – 68 proc.), tai, kad jie niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje (2023 m. – 27 proc.) ir norą dirbti bei kurti Lietuvai (2023 m. – 20 proc.).
Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2023 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 16 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.
Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2023 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 16 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2023 m. Lietuvoje gyveno daugmaž 222 tūkst. užsieniečių.
Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 9 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 88 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 3 proc.
Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 9 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 88 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 3 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal atvykimo pagrindą.
2023 m. daugiausia leidimų buvo išduota dėl darbo (53 proc.), kitais pagrindais (36 proc.), šeimos susijungimo (5 proc.) ir mokymosi (4 proc.). Palyginus su 2022 m., darbo pagrindu atvykstančių migrantų skaičius praėjusiais metais išaugo 53 proc.
2023 m. daugiausia leidimų buvo išduota dėl darbo (53 proc.), kitais pagrindais (36 proc.), šeimos susijungimo (5 proc.) ir mokymosi (4 proc.). Palyginus su 2022 m., darbo pagrindu atvykstančių migrantų skaičius praėjusiais metais išaugo 53 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
2023 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (49 proc.), Baltarusijos (28 proc.) ir Rusijos (7 proc.) piliečiai.
Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Sakartvelo, Indijos, Kirgizijos, Turkijos, Tadžikistano, Uzbekistano. Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių – Haičio, Butano, Belizo ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Sakartvelo, Indijos, Kirgizijos, Turkijos, Tadžikistano, Uzbekistano. Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių – Haičio, Butano, Belizo ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. sudarytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2023 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 81 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei beveik 6 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
2023 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 81 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei beveik 6 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-06-10
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis migrantams suteiktais leidimais dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. 2023 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir mūrininko profesijos. 2023 m. profesijų, kurių darbuotojų trūksta sąraše, tvirtinamo Užimtumo tarnybos, buvo 175 profesijos (pvz. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, betonuotojas).
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. 2023 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir mūrininko profesijos. 2023 m. profesijų, kurių darbuotojų trūksta sąraše, tvirtinamo Užimtumo tarnybos, buvo 175 profesijos (pvz. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, betonuotojas).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-07-17
Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.
Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2023 m. buvo išduoti 83 749 leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Baltarusijos (34%) ir Uzbekistano (12%).
Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2023 m. buvo išduoti 83 749 leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Baltarusijos (34%) ir Uzbekistano (12%).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-07-17
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2019-11-20
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų srautui Vyriausybės sprendimu).
2023 m. Lietuva gavo 575 prašymą suteikti prieglobstį. 2022 m. prašymą suteikti prieglobstį pateikė 1051 asmuo.
2023 m. Lietuva gavo 575 prašymą suteikti prieglobstį. 2022 m. prašymą suteikti prieglobstį pateikė 1051 asmuo.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
2023 m. buvo pateikti 575 prašymai suteikti prieglobstį.
Daugiausia prašymų pateikė – Baltarusijos (50 proc.), Rusijos (9,5 proc.), Sirijos (5,4 proc.), Irako (4,7 proc.), Afganistano (4,5 proc.), Tadžikistano (3,5 proc.), Šri Lankos (2,9 proc.)
Daugiausia prašymų pateikė – Baltarusijos (50 proc.), Rusijos (9,5 proc.), Sirijos (5,4 proc.), Irako (4,7 proc.), Afganistano (4,5 proc.), Tadžikistano (3,5 proc.), Šri Lankos (2,9 proc.)
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
2023 m. prieglobstis buvo suteiktas 404 asmenims: 403 – suteiktas pabėgėlio statusas, o 1 asmeniui suteikta papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Baltarusijos (76 proc.), Rusijos (11 proc.), Tadžikistano (5 proc.), Afganistano (2,5 proc.) piliečiams.
Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei tais pačiais metais suteikto prieglobsčio skaičius.
Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei tais pačiais metais suteikto prieglobsčio skaičius.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Lietuva 2015 m. įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2023 m. į Lietuvą perkelti 5 prieglobsčio prašytojai iš Italijos Respublikos – 2 Malio piliečiai, 3 Pietų Sudano piliečiai. Per aštuonis metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 738 migrantai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2024-06-10
Neteisėta migracija – tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2023 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4992 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (38 proc.), dėl to, kad neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (32 proc.), arba dėlto, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (15 proc.)
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2023 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4992 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (38 proc.), dėl to, kad neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (32 proc.), arba dėlto, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (15 proc.)
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis viršija užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2023 m. Lietuvoje buvo 3651 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Baltarusijos, Rusijos ir Uzbekistano piliečiai.
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2023 m. Lietuvoje buvo 3651 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Baltarusijos, Rusijos ir Uzbekistano piliečiai.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10
Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.
Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.
Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-07-17
Daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) teikė savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikta ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikta ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2023-09-10
