Migracijos tendencijos
(1/)
(1/8)
Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 899,5 tūkst. – tai sudaro apie 24,4 proc. gyventojų.
Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 200 tūkst., o dėl emigracijos – 699 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.
Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 200 tūkst., o dėl emigracijos – 699 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-22
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 680 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 263 tūkst. asmenų.
Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 680 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 263 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.
Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 grįžtantys lietuviai sudarė 57 proc. nuo visų imigrantų, o užsieniečiai – 43 proc. nuo visų imigrantų. Pagal 2019 m. statistikos duomenis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė 51 proc., o užsieniečiai – 49 proc. nuo visų imigrantų.
Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 grįžtantys lietuviai sudarė 57 proc. nuo visų imigrantų, o užsieniečiai – 43 proc. nuo visų imigrantų. Pagal 2019 m. statistikos duomenis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė 51 proc., o užsieniečiai – 49 proc. nuo visų imigrantų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.
Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Rumunijos, Latvijos, neto migracija – neigiama. 2019 m. pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų Lietuvoje buvo fiksuota teigiama neto migracija.
Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Rumunijos, Latvijos, neto migracija – neigiama. 2019 m. pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų Lietuvoje buvo fiksuota teigiama neto migracija.
Šalitinis: Eurostatas. Atnaujinta: 2020-07-22
Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2019 m. Lietuvoje gyveno apie 65 tūkst. užsieniečių. Užsieniečiai sudarė 2,3 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams, ir buvo dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. 2019 m. dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 64 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
2019 m. Lietuvoje gyveno apie 65 tūkst. užsieniečių. Užsieniečiai sudarė 2,3 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams, ir buvo dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. 2019 m. dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 64 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (93 proc.).
Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,5 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (6,1 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2019 m. – 123 asmuo).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (97 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,5 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (6,1 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2019 m. – 123 asmuo).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (97 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Vidutiniškai 167 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos Federacijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
2019 m. 72,7 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų.
Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2019 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc.
Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2019 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė. 2019 m. 35 proc. visų emigrantų pasirinko Jungtinę Karalystę.
Palyginus su 2018 m. ir 2017 m., kuomet į JK išvyko 38 proc. ir 47 proc. visų emigravusiųjų, JK populiarumas mažėja. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Ukraina, Airija ir kt.
Palyginus su 2018 m. ir 2017 m., kuomet į JK išvyko 38 proc. ir 47 proc. visų emigravusiųjų, JK populiarumas mažėja. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Ukraina, Airija ir kt.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 463 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje.
Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (44 proc.), Norvegijoje (10 proc.), Vokietijoje (12 proc.) ir Airijoje (8 proc.)
Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (44 proc.), Norvegijoje (10 proc.), Vokietijoje (12 proc.) ir Airijoje (8 proc.)
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Šiame grafike yra pateikiamas vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį, skaičius.
Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2020-07-20
2019 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 1164,85 mln. eurų ir prilygo 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta skirta 1031 mln. Eurų, o sveikatos apsaugai – 799 mln. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta skirta 1031 mln. Eurų, o sveikatos apsaugai – 799 mln. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2020-07-20
Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.).
Nuo 2017 ši tendencija ėmė keistis. 2019 grįžtančių lietuvių dalis sudarė 51 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 2 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė 47 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 38 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių atvyko daugiausia imigrantų į Lietuvą 2019 m.
Nuo 2017 ši tendencija ėmė keistis. 2019 grįžtančių lietuvių dalis sudarė 51 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 2 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė 47 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 38 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių atvyko daugiausia imigrantų į Lietuvą 2019 m.
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2019 m. beveik pusė (47 proc.) lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 25 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2019 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 73 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 12 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 64 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 24proc.
2019 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 73 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 12 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 64 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 24proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.
Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2019 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (76 proc.), šeimos susijungimo (12 proc.) ir mokymosi (8 proc.) pagrindais. Palyginus su 2017m. ir 2018 m., dar labiau išaugo atvykstančių darbo pagrindu procentas: 2017 m. 55 proc. atvyko darbo tikslais, 2018 m. darbo tikslais atvyko 70 proc. užsieniečių.
Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2019 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (76 proc.), šeimos susijungimo (12 proc.) ir mokymosi (8 proc.) pagrindais. Palyginus su 2017m. ir 2018 m., dar labiau išaugo atvykstančių darbo pagrindu procentas: 2017 m. 55 proc. atvyko darbo tikslais, 2018 m. darbo tikslais atvyko 70 proc. užsieniečių.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
2019 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (29 proc.), Rusijos Federacijos (22 proc.) ir Baltarusijos (21 proc.) piliečiai.
Auga atvykstančių iš Indijos skaičius. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Saudo Arabijos, Kamerūno, Kambodžos, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Auga atvykstančių iš Indijos skaičius. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Saudo Arabijos, Kamerūno, Kambodžos, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas.
Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2019 m. labai išaugo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista daugiau nei 29 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 36,9 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2019 m. labai išaugo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista daugiau nei 29 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 36,9 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2020-07-20
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis leidimais dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir/ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2019 m. į Lietuvą darbo tikslais atvyko daugiausia užsieniečių, turinčių profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir 2018 m. daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
• sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas kas pusmetį Užimtumo tarnybos. 2019 m. sąraše buvo 72 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas ir pan.).
• sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2019 m. šiame sąraše buvo 55 profesijos (pvz., IT specialistai, inžinieriai, aviacijos specialistai ir pan.).
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir/ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2019 m. į Lietuvą darbo tikslais atvyko daugiausia užsieniečių, turinčių profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir 2018 m. daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
• sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas kas pusmetį Užimtumo tarnybos. 2019 m. sąraše buvo 72 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas ir pan.).
• sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2019 m. šiame sąraše buvo 55 profesijos (pvz., IT specialistai, inžinieriai, aviacijos specialistai ir pan.).
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2020-07-22
Informacija apie užsieninio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė. Ši informacija surinkta remiantis priimtais sprendimais dėl LLG ir nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Remiantis šia informacija 2019 m. į Lietuvą daugiausia užsienio darbuotojų atvyko iš Ukrainos (51 proc.) ir Baltarusijos (20 proc.).
Remiantis šia informacija 2019 m. į Lietuvą daugiausia užsienio darbuotojų atvyko iš Ukrainos (51 proc.) ir Baltarusijos (20 proc.).
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2020-07-22
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2019-11-20
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).
2019 m. Lietuva gavo 646 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo beveik trečdaliu daugiau nei 2018 m.
2019 m. Lietuva gavo 646 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo beveik trečdaliu daugiau nei 2018 m.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
2019 m. buvo pateikti 646 prašymai suteikti prieglobstį.
Daugiausia prašymų pateikė - Rusijos Federacijos (43 proc.), Tadžikistano (34 proc.), Baltarusijos (3 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (3 proc.), Turkijos (2 proc.),Ukrainos (2 proc.) ir Irako (2 proc.) piliečiai.
Daugiausia prašymų pateikė - Rusijos Federacijos (43 proc.), Tadžikistano (34 proc.), Baltarusijos (3 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (3 proc.), Turkijos (2 proc.),Ukrainos (2 proc.) ir Irako (2 proc.) piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
2019 m. prieglobstis buvo suteiktas 92 asmenims: 79 – suteiktas pabėgėlio statusas, o 13 – papildoma apsauga.
Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Tadžikistano (22 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (20 proc.), Turkijos (18 proc.) ir Afganistano (15 proc.) piliečiams. Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei suteikto prieglobsčio skaičius tais pačiais metais. Pavyzdžiui, 2019 m. prieglobstis suteiktas 14 Afganistano piliečių, nors tais pačiais metais prašymus pateikė tik 8 Afganistano piliečiai.
Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Tadžikistano (22 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (20 proc.), Turkijos (18 proc.) ir Afganistano (15 proc.) piliečiams. Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei suteikto prieglobsčio skaičius tais pačiais metais. Pavyzdžiui, 2019 m. prieglobstis suteiktas 14 Afganistano piliečių, nors tais pačiais metais prašymus pateikė tik 8 Afganistano piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-22
Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2019 m. iš Maltos ir Italijos į Lietuvos Respubliką buvo perkelti 7 asmenys. Iš viso per beveik penkerius metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 493 migrantai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2020-07-20
Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2019 m. į Lietuvą buvo neįleisti 6087 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (42 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (26 proc.).
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2019 m. į Lietuvą buvo neįleisti 6087 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (42 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (26 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, kai oficialiai nustatoma, jog jo buvimas Lietuvoje neatitinka arba nebeatitinka buvimo ar gyvenimo Lietuvoje sąlygų.
Pavyzdžiui, viršijamas užsieniečiams nustatytas buvimo Lietuvoje laikas, užsienietis neturi galiojančios vizos (jeigu ji būtina), galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvą. Taip pat užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be galiojančio leidimo gyventi. 2019 m. buvo nustatyti 2442 neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, dauguma iš jų – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kirgizijos piliečiai.
Pavyzdžiui, viršijamas užsieniečiams nustatytas buvimo Lietuvoje laikas, užsienietis neturi galiojančios vizos (jeigu ji būtina), galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvą. Taip pat užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be galiojančio leidimo gyventi. 2019 m. buvo nustatyti 2442 neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, dauguma iš jų – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kirgizijos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2020-07-20
Jau daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2020-07-20
