Migracijos tendencijos (1/)
(1/8)

Migracijos tendencijos

Kiek sumažėjo Lietuva?

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gyventojų skaičius šalyje sumažėjo beveik 808 tūkst. – tai sudaro apie 22 proc. gyventojų 1990 m. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų / mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 275 tūkst., o dėl emigracijos – 484 tūkst.

Skaityti daugiau

Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius penkerius metus pastebima atvirkštinė tendencija – į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.

484000 dėl migracijos
275000 dėl natūralaus prieaugio
3,7 M. (1990)
2,9 M. (2023)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kaip keičiasi emigracijos ir imigracijos srautai?

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau nei 818 tūkst. gyventojų, o atvyko apie 584 tūkst. asmenų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kas imigruoja į Lietuvą?

Imigracija – atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus.

Skaityti daugiau

Kaip rodo statistika, nuo 2004 iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: minėtu laikotarpiu grįžtantys lietuviai ir užsieniečiai sudarė po 50 proc. imigracijos srauto. 2018-2020 m. užsieniečių imigracijos tendencija išliko panaši – šiame laikotarpyje užsieniečiai vidutiniškai sudarė 48 proc. visų į Lietuvą atvykstančių migrantų. 2023 m., remiantis Migracijos departamento duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė apie 25 proc., o užsieniečiai – 75 proc. nuo visų imigrantų. Prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai yra gavę laikinąją apsaugą Lietuvoje, todėl nėra laikomi pabėgėliais.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Lietuva ES kontekste

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos.

Skaityti daugiau

Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje didžiausia teigiama neto migracija fiksuota 2022 m. (72 tūkst.) 2023 m. neto migracija sumažėjo, tačiau išliko teigiama ir siekė beveik 45 tūkst.

Šalitinis: Eurostatas. Atnaujinta: 2023-09-10

Migracija pagal apskritis

Grafike pateikiama neto migracija – imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kiek užsieniečių gyvena apskrityse?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 

Skaityti daugiau

2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 177 tūkst. užsieniečių, sudariusių 6 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2023 m. 88 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. 

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Natūralizacija ir pilietybės netekimas

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams.

Skaityti daugiau

Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2023 m. – 55 asmenys).

Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kam suteikta Lietuvos pilietybė?

2018-2023 m. laikotarpyje vidutiniškai 152 asmuo per metus įgijo Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Emigracija

Emigrantai pagal amžių

2023 m. 63,9 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 36,1 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

Skaityti daugiau

Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2023 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Į kokias valstybes išvykstama?

Daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė, tačiau nuo 2020 m. jos populiarumas vis mažėja.

Skaityti daugiau

2023 m. 37 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir į Norvegiją išvyko po 10 proc. visų emigravusiųjų. Kitos populiarios emigracijos kryptys išliko Baltarusija ir Vokietija.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kur gyvena daugiausia lietuvių?

Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (33 proc.), Vokietijoje (13 proc.), Norvegijoje (11 proc.) ir Airijoje (10 proc.).

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2023-09-10

Vaikų migracija

Vaikų migracija yra 3-18 metų amžiaus asmenų judėjimas valstybės sienose arba už jų ribų, su tėvais ar teisėtais globėjais arba be jų, į kitą šalį ar regioną. Nepilnamečių motyvacija emigruoti yra tokia pat įvairi kaip ir suaugusiųjų. Ji apima ekonomines priežastis, geresnio išsilavinimo siekius, norą rasti geresnes galimybes ir t. t.

Skaityti daugiau

Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičiaus stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. 2022 m. vaikų emigracijos skaičius siekė 1690, o 2023 m. – 4352.

2017-2022 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.

Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2024-06-10

Kiek pinigų persiunčia emigrantai?

2023 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 903,26 mln. eurų ir prilygo 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto krašto apsaugai buvo skirta 1,65 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 1,53 mlrd. eurų.

Skaityti daugiau

Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.

Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2024-06-10

Imigracija

Kas imigruoja į Lietuvą?

Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2023 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 25 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 1 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė net 74 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 40 proc. visų imigrantų skaičiaus).

Skaityti daugiau

Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2023 m. atvyko daugiausia imigrantų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Iš kur grįžta lietuviai?

Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2023 m. beveik 40 proc. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (28 proc.) – iš Norvegijos, Vokietijos ir Airijos. 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Lietuvių požiūris į grįžimą

LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva.

Skaityti daugiau

Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius. 

2023 m. 59 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 21 proc. teigė neturintys noro grįžti. 4 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.  

Nuo 2016 m. iki 2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis rodiklis sumažėjo iki 72,1 %. Tačiau 2023 m. respondentų, galvojančių grįžti į Lietuvą, rodiklis padidėjo iki 79%

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Priežastys, skatinančios grįžti

Pagrindinėmis priežastimis, skatinančiomis grįžimą į Lietuvą, migrantai dažniausiai įvardina Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus (2023 m. – 68 proc.), tai, kad jie niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje (2023 m. – 27 proc.) ir norą dirbti bei kurti Lietuvai (2023 m. – 20 proc.).

Skaityti daugiau

Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2023 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 16 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Užsieniečiai

Kiek užsieniečių gyvena Lietuvoje?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2023 m. Lietuvoje gyveno daugmaž 222 tūkst. užsieniečių.

Skaityti daugiau

Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 9 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 88 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 3 proc.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kokiu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi (LLG)?

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal atvykimo pagrindą.

Skaityti daugiau

2023 m. daugiausia leidimų buvo išduota dėl darbo (53 proc.), kitais pagrindais (36 proc.), šeimos susijungimo (5 proc.) ir mokymosi (4 proc.). Palyginus su 2022 m., darbo pagrindu atvykstančių migrantų skaičius praėjusiais metais išaugo 53 proc.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kokių pilietybių užsieniečiai gyvena Lietuvoje?

2023 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (49 proc.), Baltarusijos (28 proc.) ir Rusijos (7 proc.) piliečiai.

Skaityti daugiau

Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Sakartvelo, Indijos, Kirgizijos, Turkijos, Tadžikistano, Uzbekistano. Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių –  Haičio, Butano, Belizo ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kiek užsieniečių dirba Lietuvoje?

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. sudarytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.

Skaityti daugiau

2023 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 81 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei beveik 6 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.

Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-06-10

Kokios yra populiariausios užsieniečių profesijos?

Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis migrantams suteiktais leidimais dirbti.

Skaityti daugiau

Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje. 2023 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir mūrininko profesijos. 2023 m. profesijų, kurių darbuotojų trūksta sąraše, tvirtinamo Užimtumo tarnybos, buvo 175 profesijos  (pvz. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, betonuotojas).

Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-07-17

Iš kur atvyksta darbo imigrantai?

Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.

Skaityti daugiau

Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2023 m. buvo išduoti 83 749 leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Baltarusijos (34%) ir Uzbekistano (12%).

Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2024-07-17

Iš kur atvyksta darbo imigrantai2?

Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2019-11-20

Prieglobstis

Prieglobstis Lietuvoje: 15 metų apžvalga

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų srautui Vyriausybės sprendimu).

Skaityti daugiau

2023 m. Lietuva gavo 575 prašymą suteikti prieglobstį. 2022 m. prašymą suteikti prieglobstį pateikė 1051 asmuo.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kas kreipiasi dėl prieglobsčio?

2023 m. buvo pateikti 575 prašymai suteikti prieglobstį.

Skaityti daugiau

Daugiausia prašymų pateikė – Baltarusijos (50 proc.), Rusijos (9,5 proc.), Sirijos (5,4 proc.), Irako (4,7 proc.), Afganistano (4,5 proc.), Tadžikistano (3,5 proc.), Šri Lankos (2,9 proc.)

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kam suteiktas prieglobstis?

2023 m. prieglobstis buvo suteiktas 404 asmenims: 403 – suteiktas pabėgėlio statusas, o 1 asmeniui suteikta papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Baltarusijos (76 proc.), Rusijos (11 proc.), Tadžikistano (5 proc.), Afganistano (2,5 proc.) piliečiams.

Skaityti daugiau

Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei tais pačiais metais suteikto prieglobsčio skaičius. 

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Kiek prieglobsčio prašytojų perkelta į Lietuvą?

Lietuva 2015 m. įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2023 m. į Lietuvą perkelti 5 prieglobsčio prašytojai iš Italijos Respublikos – 2 Malio piliečiai, 3 Pietų Sudano piliečiai. Per aštuonis metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 738 migrantai.  

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2024-06-10

Neteisėta migracija

Užsieniečių neįleidimo į Lietuvą priežastys

Neteisėta migracija – tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.

Skaityti daugiau

Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2023 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4992 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (38 proc.), dėl to, kad neturėjo dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas (32 proc.), arba dėlto, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (15 proc.)

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Neteisėtai esantys užsieniečiai Lietuvoje

Užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis viršija užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;

Skaityti daugiau

užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2023 m. Lietuvoje buvo 3651 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Baltarusijos, Rusijos ir Uzbekistano piliečiai. 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2024-06-10

Sprendimai dėl grąžinimo ir išsiuntimas

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.

Skaityti daugiau

Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.

Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).  

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2024-07-17

Kiek migrantų grįžo pasinaudodami TMO pagalba?

Daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) teikė savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau

Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikta ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2023-09-10