Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 899,5 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 189,5 tūkst., o dėl emigracijos – 710 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 grįžtantys lietuviai sudarė 57 proc. nuo visų imigrantų, o užsieniečiai – 43 proc. nuo visų imigrantų.

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (93 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,6 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (5,8 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2018 m. – 196 asmuo). Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

2018 m. 73.6 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių. Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2018 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc.

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį, skaičius. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 58 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 31 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 57 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 12 proc.

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais. 2018 m. labai išaugo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista 15,8 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 36,5 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). 2018 m. Lietuva gavo 423 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo beveik trečdaliu mažiau nei 2017 m.

2018 m. prieglobstis buvo suteiktas 154 asmenims: 136 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 18 – papildoma apsauga. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Sirijos Arabų Respublikos (47 proc.), Tadžikistano (19 proc.) ir Rusijos Federacijos (15 proc.) piliečiams.

Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2018 m. į Lietuvą buvo neįleisti 5198 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (38 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (24 proc.).

Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).