Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 899,6 tūkst. – tai sudaro apie 24,4 proc. gyventojų.
Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 219 tūkst., o dėl emigracijos – 679 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir santykinai maži imigracijos mastai kelia nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius dvejus metus pastebima atvirkštinė tendencija - į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 219 tūkst., o dėl emigracijos – 679 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir santykinai maži imigracijos mastai kelia nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, galiausiai valstybės vystymuisi neigiamai atsiliepia aukštą kvalifikaciją turinčių savo srities specialistų išvykimas. Nepaisant to, pastaruosius dvejus metus pastebima atvirkštinė tendencija - į Lietuvą imigruoja daugiau asmenų nei emigruoja iš jos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-10
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 704 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 306 tūkst. asmenų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 704 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 306 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.
Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei vienerius metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 m. grįžtančių lietuvių dalis siekė 57 proc. imigracijos srauto, tuo tarpu užsieniečių - 43 proc. 2020 m., remiantis prienamais duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė 48 proc., o užsieniečiai – 52 proc. nuo visų imigrantų.
Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei vienerius metus. Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ir 2018 m. ši tendencija pasikeitė: 2017 m. tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc., o 2018 m. grįžtančių lietuvių dalis siekė 57 proc. imigracijos srauto, tuo tarpu užsieniečių - 43 proc. 2020 m., remiantis prienamais duomenimis, iš užsienio grįžtantys lietuviai sudarė 48 proc., o užsieniečiai – 52 proc. nuo visų imigrantų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas per vienerius metus, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.
Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. 2019 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia teigiama neto migracija.
Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, kaip Latvijos ir Rumunijos, neto migracija – neigiama. 2019 m. nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia teigiama neto migracija.
Šalitinis: Eurostatas. Atnaujinta: 2021-08-10
Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2020 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 78 tūkst. užsieniečių, sudariusių 2,8 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2020 m. 71 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
2020 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 78 tūkst. užsieniečių, sudariusių 2,8 proc. nuo visų gyventojų. Iki 2018 m. didžioji dauguma užsieniečių buvo asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kuris išduodamas 5 metams. Vis tik, dėl išaugusios darbo imigracijos ši tendencija pasikeitė ir 2020 m. 71 proc. visų užsieniečių Lietuvoje gyveno su leidimu laikinai gyventi, išduodamu 1-2 metams darbo, šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, ar mokslo pagrindais. Į šį grafiką įtraukti tik užsieniečiai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (83 proc.).
Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,6 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (15,4 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2020 m. – 176 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (99 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,6 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (15,4 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis (2020 m. – 176 asmenys).
Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (99 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Vidutiniškai 167 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos Federacijos, Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
2020 m. 71,1 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų.
Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2020 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus gyventojų dalis Lietuvos populiacijoje siekė 20 proc.
Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2020 m. tik apie 1 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus gyventojų dalis Lietuvos populiacijoje siekė 20 proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė. 2020 m. 26 proc. visų emigrantų pasirinko Jungtinę Karalystę.
Palyginus su 2019 m. ir 2018 m., kuomet į JK išvyko 35 proc. ir 38 proc. visų emigravusiųjų, JK populiarumas mažėja. Kitos emigracijos šalys – Ukraina, Baltarusija, Vokietija, Norvegija ir kt.
Palyginus su 2019 m. ir 2018 m., kuomet į JK išvyko 35 proc. ir 38 proc. visų emigravusiųjų, JK populiarumas mažėja. Kitos emigracijos šalys – Ukraina, Baltarusija, Vokietija, Norvegija ir kt.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-04
Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 510 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje.
Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (41 proc.), Norvegijoje (9 proc.), Vokietijoje (11 proc.) ir Airijoje (7 proc.).
Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (41 proc.), Norvegijoje (9 proc.), Vokietijoje (11 proc.) ir Airijoje (7 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-10
Šiame grafike yra pateikiamas vaikų, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiems ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį, skaičius.
Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir įtvirtinus nuostatas, draudžiančias vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, nuo 2020 m. statistiniai duomenys apie vaikų laikinąją globą (rūpybą) tėvų ar kitų jo atstovų prašymu nebevedami.
Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir įtvirtinus nuostatas, draudžiančias vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims, nuo 2020 m. statistiniai duomenys apie vaikų laikinąją globą (rūpybą) tėvų ar kitų jo atstovų prašymu nebevedami.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2020-07-20
2020 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 694,31 mln. eurų ir prilygo 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta virš 1 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 894 mln. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta virš 1 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 894 mln. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2021-08-05
Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai.
Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2020 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 48 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 2 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė 50 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 38 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių 2020 m. į Lietuvą atvyko daugiausia imigrantų.
Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2020 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 48 proc., ES piliečių dalis sumažėjo iki 2 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė 50 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 38 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių 2020 m. į Lietuvą atvyko daugiausia imigrantų.
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2020 m. beveik pusė (46 proc.) lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (24 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-09
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
2020 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 87 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 21 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 71 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 9 proc.
2020 m. Lietuvoje gyveno daugiau nei 87 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 21 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 71 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 9 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-09
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.
Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2020 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (81 proc.), šeimos susijungimo (9 proc.) ir mokymosi (7 proc.) pagrindais. Palyginus su 2018 m. ir 2019 m., dar labiau išaugo atvykstančių darbo pagrindu procentas: 2018 m. 70 proc. atvyko darbo tikslais, 2019 m. darbo tikslais atvyko 76 proc. užsieniečių.
Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2020 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (81 proc.), šeimos susijungimo (9 proc.) ir mokymosi (7 proc.) pagrindais. Palyginus su 2018 m. ir 2019 m., dar labiau išaugo atvykstančių darbo pagrindu procentas: 2018 m. 70 proc. atvyko darbo tikslais, 2019 m. darbo tikslais atvyko 76 proc. užsieniečių.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-09
2020 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (32 proc.), Baltarusijos (24 proc.) ir Rusijos (17 proc.) piliečiai.
Auga atvykstančių iš Indijos skaičius. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Pietų Sudano, Trinidado ir Tobago, Grenados ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Auga atvykstančių iš Indijos skaičius. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Pietų Sudano, Trinidado ir Tobago, Grenados ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-10
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2020 m. sumažėjo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista beveik 33 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 28,4 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2020 m. sumažėjo darbo migrantų skaičius: buvo išduota arba pakeista beveik 33 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 28,4 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2021-08-09
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis leidimais dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir/ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2020 m. į Lietuvą darbo tikslais atvyko daugiausia užsieniečių, turinčių profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir 2019 m., daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, betonuotojų.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
- sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas kas pusmetį Užimtumo tarnybos. 2020 m. II pusmečio sąraše buvo 59 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas ir pan.).
- sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2020 m. šiame sąraše buvo 57 profesijos (pvz., IT specialistai, inžinieriai, aviacijos specialistai ir pan.).
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir/ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2020 m. į Lietuvą darbo tikslais atvyko daugiausia užsieniečių, turinčių profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje. Kaip ir 2019 m., daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų, suvirintojų, betonuotojų.
Lietuva šiuo metu turi du sąrašus profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje:
- sąrašas profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas kas pusmetį Užimtumo tarnybos. 2020 m. II pusmečio sąraše buvo 59 profesijos (pvz., tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, suvirintojas, metalinių laivų korpusų surinkėjas ir pan.).
- sąrašas aukštos profesinės kvalifikacijos profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, tvirtinamas LR Vyriausybės. 2020 m. šiame sąraše buvo 57 profesijos (pvz., IT specialistai, inžinieriai, aviacijos specialistai ir pan.).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2021-08-13
Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.
Ši informacija surinkta remiantis priimtais sprendimais dėl LLG ir nacionalinių D vizų darbo pagrindu. Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2020 m. buvo priimti 29239 sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Ukrainos (51 proc.) ir Baltarusijos (38 proc.).
Ši informacija surinkta remiantis priimtais sprendimais dėl LLG ir nacionalinių D vizų darbo pagrindu. Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2020 m. buvo priimti 29239 sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Ukrainos (51 proc.) ir Baltarusijos (38 proc.).
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2021-08-12
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2019-11-20
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).
2020 m. Lietuva gavo 321 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo 50 proc. mažiau nei 2019 m.
Remiantis preliminariais 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, šiais metais Lietuvos migracijos institucijos sulaukė beveik vienuolika kartų daugiau prieglobsčio prašymų nei 2020 m.
2020 m. Lietuva gavo 321 prašymus suteikti prieglobstį, ir tai buvo 50 proc. mažiau nei 2019 m.
Remiantis preliminariais 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, šiais metais Lietuvos migracijos institucijos sulaukė beveik vienuolika kartų daugiau prieglobsčio prašymų nei 2020 m.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-10-14
2020 m. daugiausiai prieglobsčio prašymų pateikė - Rusijos Federacijos (27 proc.), Baltarusijos (25 proc.) ir Tadžikistano (19 proc.) piliečiai.
Nemažai prašymų suteikti prieglobstį taip pat sulaukta iš Turkijos (5 proc.), Irako (4 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (3 proc.) ir Afganistano (3 proc.) piliečių.
Nemažai prašymų suteikti prieglobstį taip pat sulaukta iš Turkijos (5 proc.), Irako (4 proc.), Sirijos Arabų Respublikos (3 proc.) ir Afganistano (3 proc.) piliečių.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-13
2020 m. prieglobstis buvo suteiktas 81 asmenims: 80 – suteiktas pabėgėlio statusas, o 1 – papildoma apsauga.
Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Rusijos Federacijos (30 proc.), Turkijos (23 proc.), Tadžikistano (15 proc.) ir Sirijos Arabų Respublikos (12 proc.) piliečiams. Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei suteikto prieglobsčio skaičius tais pačiais metais. Pavyzdžiui, 2020 m. prieglobstis suteiktas 19 Turkijos piliečių, nors tais pačiais metais prašymus pateikė 16 Turkijos piliečių.
Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Rusijos Federacijos (30 proc.), Turkijos (23 proc.), Tadžikistano (15 proc.) ir Sirijos Arabų Respublikos (12 proc.) piliečiams. Svarbu paminėti, jog sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo gali būti priimamas kitais metais nei buvo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Todėl tam tikrais atvejais pateiktų prašymų skaičius gali būti mažesnis nei suteikto prieglobsčio skaičius tais pačiais metais. Pavyzdžiui, 2020 m. prieglobstis suteiktas 19 Turkijos piliečių, nors tais pačiais metais prašymus pateikė 16 Turkijos piliečių.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-13
Lietuva 2015 metais įsipareigojo priimti 1077 migrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir trečiųjų šalių. 2020 m. iš Graikijos ir Jordanijos į Lietuvos Respubliką buvo perkelti 6 asmenys. Iš viso per beveik penkerius metus, kai galioja susitarimas, į šalį perkelti 499 migrantai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2021-08-10
Neteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2020 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4575 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (70 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (16 proc.).
Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2020 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4575 užsieniečiai, daugiausia dėl grėsmės saugumui ir viešajai tvarkai (70 proc.) arba dėl to, jog neturėjo galiojančio kelionės dokumento (16 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-10
Užsieniečio buvimas Lietuvoje laikomas neteisėtu, jeigu buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis viršija užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2020 m. Lietuvoje buvo 1960 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano piliečiai.
užsienietis randasi Lietuvoje pasibaigus vizos galiojimui ar be vizos (jeigu ji būtina), arba turėdamas panaikintą arba suklastotą vizą; jeigu užsienietis neturi galiojančio kelionės dokumento arba neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką; jeigu užsienietis gyvena Lietuvoje be leidimo gyventi ar turėdamas negaliojantį, panaikintą ar suklastotą leidimą gyventi. 2020 m. Lietuvoje buvo 1960 neteisėtai esančių užsieniečių, dauguma iš jų – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano piliečiai.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-16
Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies. Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičiai. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įsipareigojimus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2021-08-10
Jau daugiau nei aštuoniolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2021-10-18