2024 m. 70,1 proc. emigrantų buvo 15-44 metų amžiaus. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik 36,6 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. 2024 m. tik apie 2 proc. emigrantų sudarė 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojai sudarė 20 proc. visos šalies populiacijos.
Daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis buvo Jungtinė Karalystė, tačiau nuo 2020 m. jos populiarumas vis mažėja.
2024 m. 20 proc. Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių emigravo į Baltarusiją, 19 proc. – į Ukrainą. Į Jungtinę Karalystę ir Norvegiją išvyko iš viso 11 proc. visų emigravusiųjų. Taip pat išaugo emigrantų į Kirgiziją ir Uzbekistaną skaičius – į šias šalis išvyko iš viso 8,7 proc. visų emigrantų.
2024 m. Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 47 proc. vyrų ir 53 proc. moterų. Tais pačiais metais didžiąją emigrantų dalį sudarė vyrai – 73 proc., o moterų dalis siekė tik 27 proc.
Vaikų migracija yra 3-18 metų amžiaus asmenų judėjimas valstybės sienose arba už jų ribų, su tėvais ar teisėtais globėjais arba be jų, į kitą šalį ar regioną. Nepilnamečių motyvacija emigruoti yra tokia pat įvairi kaip ir suaugusiųjų. Ji apima ekonomines priežastis, geresnio išsilavinimo siekius, norą rasti geresnes galimybes ir t. t.
Nuo 2017 iki 2021 m. emigruojančių vaikų skaičius stabiliai mažėjo. 2021 m., lyginant su 2017 m., emigravusių vaikų mastas sumažėjo beveik 83 proc. Nuo 2022 m. pastebima auganti vaikų emigracijos tendencija. 2023 m. vaikų emigracijos skaičius siekė 4352, o 2024 m. – 2405.
2017-2024 m. laikotarpyje emigravusių vaikinų ir merginų skaičius buvo daugmaž vienodas. Šiame laikotarpyje vidutiniškai emigravo 51 proc. vaikinų ir 49 proc. merginų.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2025-09-01
2024 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 974,49 mln. eurų ir prilygo 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, 2024 m. iš valstybės biudžeto krašto apsaugai buvo skirta 2,43 mlrd. eurų, o sveikatos apsaugai – 1,48 mlrd. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2025-09-01
