Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2024 m. Lietuvoje gyveno daugmaž 217 tūkst. užsieniečių.
Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 9 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 86 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 5 proc.
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų / pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal atvykimo pagrindą.
2024 m. daugiausia leidimų buvo išduota dėl darbo (47 proc.), kitais pagrindais (44 proc.), šeimos susijungimo (4 proc.) ir mokymosi (5 proc.).
2024 m. dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Ukrainos (35 proc.), Baltarusijos (26 proc.) ir Rusijos (7 proc.) piliečiai. Ženkliai daugėja migrantų iš Azerbaidžano, Pakistano, Indijos, Kirgizijos, Turkijos, Tadžikistano, Uzbekistano, Kazachstano.
Taip pat kasmet į Lietuvą gyventi atvyksta migrantai iš tolimesnių šalių – Haičio, Butano, Belizo, Maldyvų ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Iki 2016 m. į Lietuvą darbo tikslais atvykstantys užsieniečiai turėjo gauti leidimą dirbti. Nuo 2017 m. sudarytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl nuo 2017 m. informacija apie užsienio darbuotojus Lietuvoje pateikiama remiantis sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir nacionalinę D vizą darbo tikslais.
2023 m. darbo migrantų skaičius išliko aukštas: buvo išduota arba pakeista 81 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei beveik 6 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu. Tuo tarpu 2024 m. leidimų laikinai gyventi skaičius sumažėjo iki 68 tūkst., o nacionalinių D vizų darbo pagrindu – iki 388.
Šaltinis: Užimtumo tarnyba. Atnaujinta: 2025-09-01
Iki 2016 m. informacija apie darbuotojų užsieniečių profesijas buvo pateikiama remiantis migrantams suteiktais leidimais dirbti.
Nuo 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti darbuotojams, kurių Lietuvoje trūksta. Tokiems darbuotojams panaikintas reikalavimas gauti leidimą dirbti. Todėl informacija apie užsienio darbuotojų profesijas pateikiama remiantis priimtais sprendimais išduoti leidimą laikinai gyventi ir / ar nacionalinę D vizą darbo tikslais pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje.
2024 m. didžioji dalis darbo tikslais į Lietuvą atvykusių užsieniečių dirbo pagal profesijas, kurių darbuotojų trūko Lietuvoje.
Kaip ir pastaraisiais metais, į šalį daugiausia atvyko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Tačiau vis populiaresnėmis tapo suvirintojo, betonuotojo, tinkuotojo ir elektriko profesijos.
2024 m. profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąraše, tvirtinamo Užimtumo tarnybos, buvo 110 profesijų.
Informacija apie užsienio darbuotojų pilietybes yra tik dalinė.
Nuo 2019 m. duomenys pateikiami procentais. 2024 m. buvo išduoti 78 306 leidimai laikinai gyventi užsieniečiams, kurie ketino dirbti Lietuvos Respublikoje trūkstamą profesiją. Daugiausia trečiųjų šalių darbuotojų atvyko iš Baltarusijos (29%) ir Uzbekistano (20%).