Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). Nuo 2017 m. ši tendencija ėmė keistis. 2024 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 37 proc., ES piliečių dalis – 2 proc., o ne ES piliečių dalis sudarė net 61 proc. Daugiausia užsieniečių atvyko iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 23 proc. visų imigrantų skaičiaus).
Antrame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių į Lietuvą 2024 m. atvyko daugiausia imigrantų.
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2024 m. 40 proc. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (29 proc.) – iš Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
LR Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliekama užsienio lietuvių apklausa apie diasporos santykį su Lietuva.
Apklausa siekiama išsiaiškinti Lietuvos diasporos norą grįžti į Lietuvą bei atskleisti jų turimus lūkesčius.
2024 m. 57 proc. tėvynainių neatmetė grįžimo į Lietuvą galimybės, o 21 proc. teigė neturintys noro grįžti. 8 proc. taip pat tikino planuojantys grįžti šiais arba kitais metais.
Nuo 2016 m. iki 2021 m. vidutiniškai 76,9 proc. respondentų teigė galvojantys apie grįžimą į Lietuvą. 2022 m. šis rodiklis sumažėjo iki 72,1 %. Tačiau 2023 m. respondentų, galvojančių grįžti į Lietuvą, rodiklis padidėjo iki 79% ir 2024 m. išliko nepakitęs.
Pagrindinėmis priežastimis, skatinančiomis grįžimą į Lietuvą, migrantai dažniausiai įvardina Lietuvoje gyvenančią šeimą ir draugus (2024 m. – 58 proc.), tai, kad jie niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje (2024 m. – 26 proc.) ir norą dirbti bei kurti Lietuvai (2024 m. – 18 proc.).
Nepaisant to, aukšta gyvenimo kokybė Lietuvoje vis rečiau įvardinama kaip priežastis, skatinanti grįžti į Lietuvą. 2018 m. 41,6 proc. respondentų įvardino šią priežastį, o 2024 m. gyvenimo kokybė figūravo tik 18 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių atsakymuose.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2025-09-01
