Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimo/mirimo) gyventojų skaičius sumažėjo 165 tūkst., o dėl emigracijos – net 680 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkiį: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 m.  Kaip rodo statistika, apie 80 proc. imigracijos srauto sudaro iš  užsienio grįžtantys lietuviai, 3 proc. – ES piliečiai, o likę (17 proc.) – užsieniečiai iš trečiųjų šalių.

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (1 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (4 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis.

Pilietybė netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

Beveik 73 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 39 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas, sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojų – 18 proc.

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. Lietuvoje gyvena apie 41 tūkst. užsieniečių. 86 proc. yra trečiųjų šaliu piliečiai: 45 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 41 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 14 proc.

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Užsieniečiai gali užimti laisvas darbo vietas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ar ES nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus. 2015 m. į Lietuvą atvyko 8815 darbo migrantų: 6873 užsieniečiams buvo išduotas darbo leidimas, o 1942 – sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Absoliuti dauguma atvykusiųjų darbuotojų (97 proc.) buvo vyrai.  Didžioji dalis darbo migrantų atvyko dirbti į Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno rajonus.

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). Lietuvoje dažniausiai suteikiama papildoma apsauga.

Nors Europos Sąjunga praėjusiais metais patyrė didžiausią migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių konfliktų ir karinių veiksmų, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje 2015 m. buvo mažiausias per 15 metų.

2015 m. prieglobstis buvo suteiktas 86 asmenims: 69  - suteikta papildoma apsauga, o 17 – pabėgėlio statusas. Daugiausia papildomos apsaugos statusas buvo suteikta Ukrainos, Afganistano ir Irako piliečiams. Pabėgėlio statusas – Rusijos, Tadžikistano ir Baltarusijos piliečiams.

Neteisėta (nelegali) migracija -  tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2015 m. į Lietuvą buvo neįleisti 3715 užsieniečių, daugiausia dėl to, jog neturėjo galiojančių kelionės dokumentų (ar turėjo suklastotą) arba negalėjo pateisinti savo buvimo tikslo Lietuvoje.

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos. Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.

Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).