Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų.
Skaityti daugiauNuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 166 tūkst., o dėl emigracijos – net 679 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.
Skaityti daugiauEmigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 571 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 173 tūkst. asmenų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.
Skaityti daugiauImigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 m. Kaip rodo statistika, vidutiniškai apie 75 proc. imigracijos srauto sudaro iš užsienio grįžtantys lietuviai, 5 proc. – ES piliečiai, o likę (20 proc.) – užsieniečiai iš trečiųjų šalių.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.
Skaityti daugiauNeto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos, neto migracija – neigiama.
Source: Eurostatas. Atnaujinta: 2017-02-01
Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.
Skaityti daugiauUžsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 43 tūkst. užsieniečių iš 130 valstybių. Vis dėlto didžioji dalis užsieniečių yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie yra dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kita dalis užsieniečių Lietuvoje gyvena šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, darbo ar mokslo pagrindais.
Į šį grafiką nėra įtraukti apie 3 tūkst. užsieniečių, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.).
Skaityti daugiauDažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,5 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (4,5 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis.
Pilietybė netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Vidutiniškai 180 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Beveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 37 proc. visų gyventojų.
Skaityti daugiauBeveik 72 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 37 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas, sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojų – 19 proc.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-02-22
Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę.
Skaityti daugiau
Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Norvegija, Airija, Vokietija, kt.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Užsienio reikalų ministerijos duomenis, apie 475 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (38 proc.), Kanadoje (10 proc.), Airijoje (10 proc.), Vokietijoje (8 proc.) ir Norvegijoje (8 proc.)
Šaltinis:Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį.
Skaityti daugiauŠiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.
Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2017-06-22
2016 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 1156,39 mln. eurų ir prilygo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Skaityti daugiau2016 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 1156,39 mln. eurų ir prilygo 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto socialinei apsaugai 2016 m. buvo skirta 1100 mln. eurų.
Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.
Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2017-06-22
Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai.
Skaityti daugiauLietuvoje didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos (apie 10 proc.). Europos Sąjungos piliečiai sudaro tik apie 3 proc. imigrantų skaičiaus. Dažniausiai jie atvyksta iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos.
Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių daugiausia atvyksta imigrantų į Lietuvą.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. Beveik pusė (45 proc.) lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 43 tūkst. užsieniečių.
Skaityti daugiauUžsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 43 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šaliu piliečiai: 41 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 45 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 14 proc.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.
Skaityti daugiauNe ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2016 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (44 proc.), šeimos susijungimo (20 proc.) ir teisėtos veiklos (18 proc.) pagrindais.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
2016 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Rusijos (31 proc.), Ukrainos (19 proc.) ir Baltarusijos (16 proc.) piliečiai.
Skaityti daugiau2016 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Rusijos (31 proc.), Ukrainos (19 proc.) ir Baltarusijos (16 proc.) piliečiai. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Irano, Kamerūno, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Užsieniečiai gali užimti laisvas darbo vietas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ar ES nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus.
Skaityti daugiauUžsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Užsieniečiai gali užimti laisvas darbo vietas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ar ES nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus. 2016 m. labai išaugo į Lietuvą atvykusių darbo migrantų skaičius: 12600 užsieniečiams buvo išduotas darbo leidimas, o 7064 – sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2017-06-23
2016 m. atvyko 19664 darbo migrantų. Daugiausia (15971 arba 81 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojų.
Skaityti daugiau2016 m. atvyko 19664 darbo migrantų. Daugiausia (15971 arba 81 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojų. Šiuo metu, Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvoje labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, metalo apdirbimo staklių operatorių, siuvėjų.
2016 m. sumažėjo užsieniečių, atvykstančių į šalį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą – buvo išduoti ir pakeisti 195 leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės). Daugiausia leidimų išduota Rusijos (51), Baltarusijos (49), Ukrainos (42) ir JAV (23) piliečiams.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2017-06-23
2015 m. darbo imigrantai atvyko iš 45 šalių. Didžioji dauguma darbuotojų - Ukrainos (63 proc.) ir Baltarusijos (26 proc.) piliečiai. Atvykusių darbuotojų skaičius iš Ukrainos per 5 metus labai išaugo – nuo 424 asmenų 2010 m. iki 5596 asmenų 2015m.
Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2017-06-23
Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).
Skaityti daugiauLietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). Lietuvoje dažniausiai suteikiama papildoma apsauga.
Nors Europos Sąjunga per kelerius praėjusius metais patyrė didžiausią migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių konfliktų ir karinių veiksmų, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje išliko stabilus – apie 480 prašymų per metus.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-22
2016 m. buvo pateikti 425 prašymai suteikti prieglobstį.
Skaityti daugiau2016 m. buvo pateikti 425 prašymai suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikė - Sirijos (38 proc.), Rusijos (14 proc.), Irako (9 proc.) ir Afganistano (8 proc.) piliečiai.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-26
2016 m. prieglobstis buvo suteiktas 195 asmenims: 181 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 14 – papildoma apsauga
Skaityti daugiau2016 m. prieglobstis buvo suteiktas 195 asmenims: 181 - suteiktas pabėgėlio statusas, o 14 – papildoma apsauga. Šis padidėjimas susijęs su Lietuvos įsipareigojimais perkelti 70 asmenų iš Turkijos ir 1035 asmenis iš Graikijos ir Italijos. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Sirijos (71 proc.), Baltarusijos (7 proc.) ir Rusijos piliečiams (5 proc.).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-26
2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą.
Skaityti daugiau2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. Numatyta iki 2017 m. gruodžio 31 d. perkelti 70 prieglobsčio prašytojų iš Turkijos (perkėlimai iš trečiųjų šalių) ir 1035 iš Graikijos ir Italijos (perkėlimai ES viduje).
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2017-06-26
Neteisėta (nelegali) migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.
Skaityti daugiauNeteisėta migracija - tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2016 m. į Lietuvą buvo neįleisti 4574 užsieniečiai, daugiausia dėl to, jog neturėjo galiojančių kelionės dokumentų (ar turėjo suklastotą) arba negalėjo pateisinti savo buvimo tikslo Lietuvoje. Tačiau pastaraisiais metais didėja skaičius asmenų, kuriems buvo neleista įvažiuoti į Lietuvą, nes kelia grėsmę viešajai tvarkai, saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-26
Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms.
Skaityti daugiauNeteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis gali būti sulaikomas tik teismo sprendimu – tuomet jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Grafike pavaizduoti asmenys pagal pilietybes, kurie 2016 m. buvo sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą buvimą.
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-27
Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.
Skaityti daugiauGrąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos. Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.
Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).
Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2017-06-26
Jau daugiau nei šešiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje
Skaityti daugiauJau daugiau nei šešiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.
Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.
Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2017-06-22