Migracijos tendencijos (1/)
(1/8)

Migracijos tendencijos

Kiek sumažėjo Lietuva?

Nuo 1990 m. iki 2017 m. pradžios gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų.

Skaityti daugiau

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 845 tūkst. – tai sudaro apie 23 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 165 tūkst., o dėl emigracijos – net 680 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

545 029 dėl migracijos
150 290 dėl natūralaus prieaugio
3,7 mln. (1990)
2,8 mln. (2017)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2017-02-01

Kaip keičiasi emigracijos ir imigracijos srautai?

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 570 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 175 tūkst. asmenų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kas imigruoja į Lietuvą?

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 m.  Kaip rodo statistika, apie 80 proc. imigracijos srauto sudaro iš  užsienio grįžtantys lietuviai, 3 proc. – ES piliečiai, o likę (17 proc.) – užsieniečiai iš trečiųjų šalių.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Lietuva ES kontekste

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.

Skaityti daugiau

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos, neto migracija – neigiama.

Source: Eurostatas. Atnaujinta: 2017-02-01

Migracija pagal apskritis

Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kiek užsieniečių gyvena apskrityse?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 41 tūkst. užsieniečių iš 132 valstybių. Vis dėlto didžioji dalis užsieniečių yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie yra dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kita dalis užsieniečių Lietuvoje gyvena šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, darbo ar mokslo pagrindais.

 

Į šį grafiką nėra įtraukti apie 2 tūkst. užsieniečių, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Natūralizacija ir pilietybės netekimas

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.).

Skaityti daugiau

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (1 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (4 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis.

Pilietybė netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kam suteikta Lietuvos pilietybė?

Vidutiniškai 200 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai. 

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Emigracija

Emigrantai pagal amžių

Beveik 73 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 39 proc. visų gyventojų.

Skaityti daugiau

Beveik 73 proc. emigrantų yra 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 39 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas, sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojų – 18 proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Į kokias valstybes išvykstama?

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 45 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę.

Skaityti daugiau

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 45 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Norvegija, Airija, Vokietija, kt.

 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kur gyvena daugiausia lietuvių?

Užsienio reikalų ministerijos duomenis, apie 475 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (38 proc.), Kanadoje (10 proc.), Airijoje (10 proc.), Vokietijoje (8 proc.) ir Norvegijoje (8 proc.)

Šaltinis:Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Emigrantų palikti vaikai

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį.

Skaityti daugiau

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2016-04-04

Kiek pinigų persiunčia emigrantai?

2015 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 1237,62 mln. eurų ir prilygo 3,32 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Skaityti daugiau

2015 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė beveik 1237,62 mln. eurų ir prilygo 3,32 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto socialinei apsaugai 2016 m. buvo skirta 1100 mln. eurų.

Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.

Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2016-04-04

Imigracija

Kas imigruoja į Lietuvą?

Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų (apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai.

Skaityti daugiau

Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų (apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Baltarusijos, Rusijos ir  Ukrainos (apie 10 proc.). Europos Sąjungos piliečiai sudaro tik apie 3 proc. imigrantų skaičiaus. Dažniausiai jie atvyksta iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos. Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių daugiausia atvyksta imigrantų į Lietuvą.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Iš kur grįžta lietuviai?

Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. Beveik pusė (47 proc.) lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 30 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.  

Skaityti daugiau

 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Užsieniečiai

Kiek užsieniečių gyvena Lietuvoje?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. Lietuvoje gyvena apie 41 tūkst. užsieniečių.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. Lietuvoje gyvena apie 41 tūkst. užsieniečių. 86 proc. yra trečiųjų šaliu piliečiai: 45 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 41 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 14 proc.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kokiu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi (LLG)?

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.

Skaityti daugiau

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. Daugiausia leidimų yra išduodama šeimos susijungimo (38 proc.), darbo (23 proc.) ir teisėtos veiklos (24 proc.) pagrindais.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kas atvyksta į Lietuvą?

2016 m. pradžioje didžioji dauguma užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo Ukrainos (28 proc.), Rusijos (25 proc.) ir Baltarusijos (22 proc.) piliečiai.

Skaityti daugiau

2016 m. pradžioje didžioji dauguma užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo Ukrainos (28 proc.), Rusijos (25 proc.) ir Baltarusijos (22 proc.) piliečiai. Į Lietuvą vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Irano, Kamerūno, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kiek užsieniečių dirba Lietuvoje?

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Užsieniečiai gali užimti laisvas darbo vietas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ar ES nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus.

Skaityti daugiau

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. Užsieniečiai gali užimti laisvas darbo vietas tik tuo atveju, jeigu Lietuvoje ar ES nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus reikalavimus. 2015 m. į Lietuvą atvyko 8815 darbo migrantų: 6873 užsieniečiams buvo išduotas darbo leidimas, o 1942 – sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Absoliuti dauguma atvykusiųjų darbuotojų (97 proc.) buvo vyrai.  Didžioji dalis darbo migrantų atvyko dirbti į Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Kauno rajonus.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2016-04-04

Kokios yra populiariausios užsieniečių profesijos?

2015 m. atvyko 8815 darbo migrantų. Daugiausia (6729 arba 76 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojų.

Skaityti daugiau

2015 m. atvyko 8815 darbo migrantų. Daugiausia (6729 arba 76 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojų. Šiuo metu, Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvoje labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, laivų korpusų surinkėjų, metalinių konstrukcijų montuotojų, mūrininkų, betonuotojų,  suvirintojų, siuvėjų.

2015 m. taip pat daugėjo užsieniečių, atvykstančių į šalį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (išduota Mėlynoji kortelė). Kvalifikuoti specialistai Lietuvoje dažniausiai dirba informacinių technologijų srities, pedagoginį darbą arba vadovauja įmonėms ar jų padaliniams. 2016 m. birželio 1 d. Lietuvoje gyveno 344 užsieniečiai, turintys mėlynąją kortelę (leidimas teisėtai apsigyventi ir dirbti aukštos kvalifikacijos darbą), daugiausia tokių darbuotojų yra iš Ukrainos (103), Rusijos (91), Baltarusijos (89) ir JAV (28).

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2016-04-04

Iš kur atvyksta darbo imigrantai?

2015 m. darbo imigrantai atvyko iš 45 šalių. Didžioji dauguma darbuotojų - Ukrainos (63 proc.) ir Baltarusijos (26 proc.) piliečiai. Atvykusių darbuotojų skaičius iš Ukrainos per 5 metus labai išaugo – nuo 424 asmenų 2010 m. iki 5596 asmenų 2015m. 

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2016-04-04

Prieglobstis

Prieglobstis Lietuvoje: 15 metų apžvalga

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).

Skaityti daugiau

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). Lietuvoje dažniausiai suteikiama papildoma apsauga.

Nors Europos Sąjunga praėjusiais metais patyrė didžiausią migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių konfliktų ir karinių veiksmų, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje 2015 m. buvo mažiausias per 15 metų.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kas kreipiasi dėl prieglobsčio?

2015 m. buvo pateiktas 291 prašymas suteikti prieglobstį.

Skaityti daugiau

2015 m. buvo pateiktas 291 prašymas suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikė  - Ukrainos (22 proc.), Gruzijos (17 proc.), Rusijos (14 proc.) ir Afganistano (11 proc.) piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kam suteiktas prieglobstis?

2015 m. prieglobstis buvo suteiktas 86 asmenims: 69  - suteikta papildoma apsauga, o 17 – pabėgėlio statusas.

Skaityti daugiau

2015 m. prieglobstis buvo suteiktas 86 asmenims: 69  - suteikta papildoma apsauga, o 17 – pabėgėlio statusas. Daugiausia papildomos apsaugos statusas buvo suteikta Ukrainos, Afganistano ir Irako piliečiams. Pabėgėlio statusas – Rusijos, Tadžikistano ir Baltarusijos piliečiams.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kiek prieglobsčio prašytojų perkelta į Lietuvą?

2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. 

Skaityti daugiau

2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. Numatyta iki 2017 m. gruodžio 31 d. perkelti 70 prieglobsčio prašytojų iš Turkijos (perkėlimai iš trečiųjų šalių) ir 1035 iš Graikijos ir Italijos (perkėlimai ES viduje).

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2017-03-01

Neteisėta migracija

Užsieniečių neįleidimo į Lietuvą priežastys

Neteisėta (nelegali) migracija -  tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.

Skaityti daugiau

Neteisėta (nelegali) migracija -  tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2015 m. į Lietuvą buvo neįleisti 3715 užsieniečių, daugiausia dėl to, jog neturėjo galiojančių kelionės dokumentų (ar turėjo suklastotą) arba negalėjo pateisinti savo buvimo tikslo Lietuvoje.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Sulaikyti neteisėti migrantai pagal pilietybę

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms.

Skaityti daugiau

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis gali būti sulaikomas tik teismo sprendimu – tuomet jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Grafike pavaizduoti asmenys pagal pilietybes, kurie 2015 m. buvo sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą buvimą.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Sprendimai dėl grąžinimo ir išsiuntimas

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.

Skaityti daugiau

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos. Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.

Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).  

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2016-04-04

Kiek migrantų grįžo pasinaudodami TMO pagalba?

Jau daugiau nei penkiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau

Jau daugiau nei penkiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2017-03-01