Migracijos tendencijos (1/)
(1/8)

Migracijos tendencijos

Kiek sumažėjo Lietuva?

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. 

Skaityti daugiau

Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų/mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 177 tūkst., o dėl emigracijos – net 707 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.

545 029 dėl migracijos
150 290 dėl natūralaus prieaugio
3,7 mln. (1990)
2,8 mln. (2018)

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kaip keičiasi emigracijos ir imigracijos srautai?

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Emigracija – tai išvykimas iš valstybės, ketinant pasilikti užsienyje ilgiau nei vienerius metus. Remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2004 m. iš Lietuvos išvyko beveik 619 tūkst. gyventojų, o atvyko tik 194 tūkst. asmenų.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kas imigruoja į Lietuvą?

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus.

Skaityti daugiau

Imigracija - atvykimas į valstybę, ketinant joje pasilikti ilgiau nei vienerius metus. Nors neretai imigracija siejama su užsieniečių atvykimu, tačiau iš tiesų imigracija apima visus asmenis – tiek grįžtančius lietuvius, tiek užsieniečius – kurie planuoja Lietuvoje gyventi ilgiau nei 1 m.  Kaip rodo statistika, nuo 2004 m. iki 2016 m. vidutiniškai apie 80 proc. imigracijos srauto sudarydavo iš  užsienio grįžtantys lietuviai, o 20 proc. – užsieniečiai. 2017 m. ši tendencija pasikeitė: tiek grįžtantys lietuviai, tiek užsieniečiai sudarė po 50 proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Lietuva ES kontekste

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų.

Skaityti daugiau

Neto migracija – tai imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas, dažniausiai palyginimo tikslais išreikštas tūkstančiui gyventojų. Šalių, į kurias daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta, neto migracija yra teigiama, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos. Tuo tarpu šalių, iš kurių išvykstančių žmonių skaičius gerokai pranoksta atvykstančių, pavyzdžiui, Lietuvos, Latvijos, neto migracija – neigiama.

Source: Eurostatas. Atnaujinta: 2018-05-22

Migracija pagal apskritis

Grafike pateikiama neto migracija - imigrantų ir emigrantų skaičiaus skirtumas – pagal apskritis Lietuvoje.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kiek užsieniečių gyvena apskrityse?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 49 tūkst. užsieniečių iš daugiau nei 130 valstybių. Vis dėlto didžioji dalis užsieniečių yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Jie yra dar nuo Sovietų Sąjungos laikų Lietuvoje gyvenantys rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Kita dalis užsieniečių Lietuvoje gyvena šeimos susijungimo, teisėtos veiklos, darbo ar mokslo pagrindais. 

Į šį grafiką nėra įtraukti apie 5 tūkst. užsieniečių, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje.

 

Į šį grafiką nėra įtraukti apie 3 tūkst. užsieniečių, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Natūralizacija ir pilietybės netekimas

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.).

Skaityti daugiau

Dažniausiai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės (95 proc.). Ji taip pat gali būti įgyjama natūralizacijos būdu (0,5 proc.) arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams (4,5 proc.). Natūralizacija – tai pilietybės, kurios asmuo anksčiau neturėjo, įgijimas po gimimo. Natūralizacijos sąlygos Lietuvoje yra gana griežtos (reikia pastaruosius 10 metų gyventi Lietuvoje, turėti nuolatinį leidimą gyventi, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, turėti pragyvenimo šaltinį Lietuvoje), todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nėra didelis.

Pilietybės netekimas – tai šalies piliečio statuso netekimas. Dažniausiai Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę (95 proc. atvejų), nes Lietuvoje dviguba pilietybė yra galima tik išimtiniais atvejais.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kam suteikta Lietuvos pilietybė?

Vidutiniškai 180 asmenų per metus įgyja Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Daugiausia tai asmenys, neturintys pilietybės, arba Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Emigracija

Emigrantai pagal amžių

2017 m. daugiau nei 76 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų.

Skaityti daugiau

2017 m. daugiau nei 76 proc. emigrantų buvo 15 - 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudarė tik apie 36 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas, sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.

Atvirkštinė tendencija matoma lyginant vyresnio amžiaus emigrantų ir Lietuvos gyventojų skaičių. Tik apie 1,5 proc. emigrantų sudaro 65 m. ir vyresni asmenys, nors tokio amžiaus Lietuvos gyventojų – 19 proc.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Į kokias valstybes išvykstama?

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę.

Skaityti daugiau

 

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Norvegija, Airija, Vokietija, kt.

 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kur gyvena daugiausia lietuvių?

Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 460 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje. Daugiausia – Jungtinėje Karalystėje (46 proc.), Norvegijoje (10 proc.), Vokietijoje (10 proc.) ir Airijoje (8 proc.)

Šaltinis:Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Emigrantų palikti vaikai

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį.

Skaityti daugiau

Šiame grafike yra pateikiamas vaikų skaičius, kuriems buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu abiem ar vieninteliam tėvui išvykus į užsienį. Įprastai vaiko atstovu pagal įstatymą lieka kitas iš tėvų. Tačiau jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami jie turi kreiptis į savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

Šaltinis: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atnaujinta: 2018-05-22

Kiek pinigų persiunčia emigrantai?

2017 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 1151,95 mln. eurų ir prilygo 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Skaityti daugiau

2017 m. privačių asmenų piniginės perlaidos į Lietuvą sudarė 1151,95 mln. eurų ir prilygo 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginimui, iš valstybės biudžeto gynybai buvo skirta skirta 800 mln. Eurų, o sveikatos apsaugai – 606 mln. eurų.

Pastaba: Iš pateiktų privačių asmenų perlaidų išskirti būtent emigrantų siunčiamus pinigus yra neįmanoma. Čia nurodomas bendras perlaidų dydis.

Šaltinis: Lietuvos bankas. Atnaujinta: 2018-05-22

Imigracija

Kas imigruoja į Lietuvą?

2017 m. grįžtančių lietuvių dalis sudarė 50 proc., ES piliečių - 3 proc., o ne ES piliečių dalis išaugo iki 47 proc.

Skaityti daugiau

Daugelį metų didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 82 proc.) sudarydavo grįžtantys lietuviai. Likusią dalį – ES piliečiai (3 proc.) ir ne ES piliečiai (15 proc.). 2017 m. ši tendencija pasikeitė: grįžtančių lietuvių dalis sumažėjo iki 50 proc., ES piliečių dalis išliko nepakitusi, tačiau ne ES piliečių dalis išaugo iki 47 proc. Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 35 proc. visų imigrantų skaičiaus).

Antrajame grafike yra pateikta po 5 ES ir ne ES šalis, iš kurių daugiausia atvyko imigrantų į Lietuvą 2017 m.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Iš kur grįžta lietuviai?

Grįžtamoji migracija – tai išvykusių lietuvių grįžimas gyventi atgal į Lietuvą. 2017 m. beveik pusė (48 proc.) lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 24 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.  

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Užsieniečiai

Kiek užsieniečių gyvena Lietuvoje?

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 49 tūkst. užsieniečių.

Skaityti daugiau

Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos pilietis. Į šią grupę patenka tiek ES piliečiai, tiek ne ES piliečiai, tiek asmenys be pilietybės. 2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno daugiau nei 49 tūkst. užsieniečių. Didžioji dauguma yra trečiųjų šalių piliečiai: 37 proc. sudaro asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi (LNG), kuris išduodamas 5 metams, 50 proc. – asmenys, turintys leidimą laikinai gyventi (LLG), kuris išduodamas dažniausiai 1-2 metams. ES šalių piliečiai ar jų šeimos nariai sudaro apie 13 proc.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kokiu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi (LLG)?

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais.

Skaityti daugiau

Ne ES šalių piliečiai gali atvykti ir gyventi Lietuvoje tik įstatyme numatytais pagrindais. Šiame grafike pateiktas ne ES piliečiams išduotų/pakeistų leidimų laikinai gyventi (LLG) skaičius pagal pagrindą. 2017 m. daugiausia leidimų buvo išduota darbo (55 proc.), šeimos susijungimo (23 proc.) ir mokymosi (14 proc.) pagrindais. Palyginus su 2016 m., net 3,5 karto sumažėjo išduotų leidimų laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Toks ženklus sumažėjimas aiškintinas padidėjusia kontrole siekiant mažinti piktnaudžiavimą šiuo atvykimo pagrindu.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kokių pilietybių užsieniečiai gyvena Lietuvoje?

2017 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Rusijos (26 proc.), Ukrainos (24 proc.) ir Baltarusijos (19 proc.) piliečiai.

Skaityti daugiau

2017 m. didžioji dauguma užsieniečių, gyvenusių Lietuvoje, buvo Rusijos (26 proc.), Ukrainos (24 proc.) ir Baltarusijos (19 proc.) piliečiai. Į Lietuvą gyventi vis dažniau atvyksta užsieniečių ir iš tolimesnių šalių – Senegalo, Kamerūno, Kosta Rikos, Zimbabvės ir kt., tačiau tokie užsieniečiai sudaro pavienius atvejus.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kiek užsieniečių dirba Lietuvoje?

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. 2017 m. labai išaugo Lietuvoje darbo migrantų skaičius: buvo išduoti 10,5 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 23 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.

Skaityti daugiau

Užsieniečiai (išskyrus ES piliečius), norintys dirbti Lietuvoje, turi atitikti numatytas atvykimo sąlygas. 2017 m. labai išaugo Lietuvoje darbo migrantų skaičius: buvo išduoti 10,5 tūkst. leidimų laikinai gyventi bei 23 tūkst. nacionalinių D vizų darbo pagrindu.

Lietuvos darbo birža 2017 m. išdavė 5,5 tūkst. leidimų dirbti/sprendimų dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams ir tai buvo 3,6 karto mažiau nei per 2016 m., kadangi 2017 m. buvo nustatytos palankesnės sąlygos atvykti užsieniečiams darbuotojams, kurių trūksta Lietuvoje. Tokie užsieniečiai, gavę nacionalinę D vizą, gali atvykti ir pradėti dirbti Lietuvoje be Darbo biržos sprendimo.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2018-05-22

Kokios yra populiariausios užsieniečių profesijos?

Lietuvos darbo birža 2017 m. išdavė 5,5 tūkst. leidimų dirbti/sprendimų dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Daugiausia (1346 arba 24 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojams. Š

Skaityti daugiau

Lietuvos darbo birža 2017 m. išdavė 5,5 tūkst. leidimų dirbti/sprendimų dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Daugiausia (1346 arba 24 proc.) - tolimųjų reisų vairuotojams. Šiuo metu, Lietuvos darbo biržos duomenimis, Lietuvoje labiausiai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų korpusų surinkėjų, betonuotojų, elektrikų, tinkuotojų, siuvėjų ir kt.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2018-05-22

Iš kur atvyksta darbo imigrantai?

2017 m. iš 5,5 tūkst. darbuotojų, kuriems Darbo birža išdavė darbo leidimą/sprendimą dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams: daugiausia darbuotojų atvyko iš Ukrainos (61 proc.) ir Baltarusijos (22 proc.) piliečiai. 

Šaltinis: Lietuvos darbo birža. Atnaujinta: 2018-05-22

Prieglobstis

Prieglobstis Lietuvoje: 15 metų apžvalga

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu).

Skaityti daugiau

Lietuvoje yra trys prieglobsčio formos: pabėgėlio statusas (suteikiamas visam laikui), papildoma apsauga (suteikiama dvejiems metams su galimybe pratęsti) ir laikinoji apsauga (gali būti suteikiama esant dideliam prieglobsčio prašytojų antplūdžiui Vyriausybės sprendimu). Lietuvoje dažniausiai suteikiama papildoma apsauga.

Nors Europos Sąjunga per kelerius praėjusius metais patyrė didžiausią migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių konfliktų ir karinių veiksmų, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje išliko stabilus – apie 490 prašymų per metus.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kas kreipiasi dėl prieglobsčio?

2017 m. buvo pateikti 599 prašymai suteikti prieglobstį. Daugiausia prašymų pateikė  - Sirijos (38 proc.), Rusijos (15 proc.), ir Tadžikistano (9 proc.) piliečiai.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kam suteiktas prieglobstis?

2017 m. prieglobstis buvo suteiktas 293 asmenims: 280  - suteiktas pabėgėlio statusas, o 13 – papildoma apsauga.

Skaityti daugiau

2017 m. prieglobstis buvo suteiktas 293 asmenims: 280  - suteiktas pabėgėlio statusas, o 13 – papildoma apsauga. Šis padidėjimas susijęs su Lietuvos įsipareigojimais perkelti 70 asmenų iš Turkijos ir 1035 asmenis iš Graikijos ir Italijos. Prieglobstis daugiausia buvo suteiktas Sirijos (67 proc.), Eritrėjos (10 proc.) ir Irako piliečiams (5 proc.).

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kiek prieglobsčio prašytojų perkelta į Lietuvą?

2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. 

Skaityti daugiau

2015 m. gegužės mėn. Lietuvos vyriausybė, solidarizuodamasi su didžiulį migracinį spaudimą patiriančiomis ES valstybėmis narėmis, priėmė nutarimą dėl 1105 užsieniečių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimo į Lietuvą. Numatyta iki 2017 m. gruodžio 31 d. perkelti 70 prieglobsčio prašytojų iš Turkijos (perkėlimai iš trečiųjų šalių) ir 1035 iš Graikijos ir Italijos (perkėlimai ES viduje).

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2018-05-22

Neteisėta migracija

Užsieniečių neįleidimo į Lietuvą priežastys

Neteisėta (nelegali) migracija -  tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų.

Skaityti daugiau

Neteisėta migracija -  tai asmenų judėjimas į naują gyvenamąją arba tranzito vietą nesilaikant numatytų siunčiančiųjų, tranzito ir priimančiųjų šalių teisės aktuose nustatytų normų. Didžiajai daliai neteisėtų migrantų Lietuva yra tranzito valstybė bandant pasiekti Vakarų Europos ar Skandinavijos šalis. 2017 m. į Lietuvą buvo neįleistas 5181 užsienietis, daugiausia dėl to, jog neturėjo galiojančių kelionės dokumentų (ar turėjo suklastotą) arba negalėjo pateisinti savo buvimo tikslo Lietuvoje. Tačiau pastaraisiais metais didėja skaičius asmenų, kuriems buvo neleista įvažiuoti į Lietuvą, nes kelia grėsmę viešajai tvarkai, saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Sulaikyti neteisėti migrantai pagal pilietybę

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms.

Skaityti daugiau

Neteisėtai esantis užsienietis gali būti sulaikomas policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūno ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis gali būti sulaikomas tik teismo sprendimu – tuomet jis apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Grafike pavaizduoti asmenys pagal pilietybes, kurie 2017 m. buvo sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą buvimą.

 

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Sprendimai dėl grąžinimo ir išsiuntimas

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos.

Skaityti daugiau

Grąžinimas į užsienio valstybę – tai užsieniečių, kurie nebeatitinka teisėto buvimo reikalavimų, išvykimas iš Lietuvos. Išvykti tokie užsieniečiai gali savo noru per jiems numatytą laikotarpį. Jeigu užsienietis prievolės išvykti neįvykdo arba jam negali būti suteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti, tuomet jis yra priverstinai išsiunčiamas iš šalies.

Grafike pateikti sprendimų grąžinti ir išsiuntimų skaičius. Būtina paminėti, kad sprendimai grąžinti apima ir įpareigojamus išvykti (kuomet užsieniečiai grąžinami į kitą ES šalį, kurioje jie gali teisėtai būti).  

Šaltinis: Migracijos departamentas. Atnaujinta: 2018-05-22

Kiek migrantų grįžo pasinaudodami TMO pagalba?

Jau daugiau nei šešiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje

Skaityti daugiau

Jau daugiau nei šešiolika metų Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras teikia savanoriško grįžimo pagalbą ne ES piliečiams, atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje Lietuvoje.

Savanoriško grįžimo pagalba – tai pagalba neteisėtai Lietuvoje esantiems migrantams saugiai ir oriai sugrįžti į savo tėvynę. Pagalba teikiama ne ES šalių piliečiams, kurie apsisprendžia grįžti savo noru, tačiau susiklosčius aplinkybėms, neturi (finansinių) galimybių išvykti savarankiškai.

Šaltinis: Tarptautinė migracijos organizacija. Atnaujinta: 2018-05-22