LT
Pilietybė skaičiais
Asmenų, kuriems suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, ir asmenų, netekusių Lietuvos pilietybės, skaičiaus palyginimas (metiniai duomenys)
Asmenų, kuriems suteikta pilietybė, skaičius
Pilietybės netekusių asmenų skaičius
Atsisiųsti
Detalūs duomenys
Šaltinis: Migracijos departamentas
 

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, jeigu vienas iš tėvų yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės. Ji taip pat gali būti gaunama natūralizacijos būdu arba atkuriama asmenims, kurie LR pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d., ir jų palikuoniams. Natūralizacijos sąlygos yra gana griežtos, todėl tokiu būdu įgijusių LR pilietybę asmenų skaičius nedidelis.

2006 m. Konstitucinis teismas pripažino, kad dvigubos pilietybės atvejai Lietuvoje gali būti tik labai reti. 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujas Pilietybės įstatymas. Įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis tuo pačiu metu negali būti ir kitos valstybės pilietis, t.y. draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus labai konkrečius įstatyme numatytus atvejus (pvz., dvigubą pilietybę gali turėti ištremti asmenys; pasitraukę iš Lietuvos okupacijos metu; pabėgėliai; asmenys, kurie gimdami įgijo Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę). Toks teisinis reguliavimas buvo kritikuojamas kai kurių visuomenės grupių (pvz., Pasaulio lietuvių bendruomenės), kurios siekė, kad toks reguliavimas būtų pakeistas. 2015 m. lapkričio 28 d. dvigubos pilietybės atvejai buvo praplėsti, kai įsigaliojo Pilietybės įstatymo pakeitimas, leidžiantis asmenims, Lietuvos ir kitos šalies pilietybę įgijusiems gimimu, turėti dvi pilietybes. Tokiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, nebereikės pasirinkti, kurios valstybės pasą pasilikti, nes Lietuvos pilietybės įstatymas suteikia jiems galimybę turėti dvi pilietybes.

2015 m. Lietuvos pilietybė natūralizacijos būdu buvo suteikta 177 trečiųjų šalių piliečiams. 641 Lietuvos Respublikos piliečiai atsisakė arba neteko Lietuvos pilietybės įgydami kitos valstybės pilietybę.

Atnaujinta 2016-06-15